Aktualijos

Ekonomikos augimas  geresnio gyvenimo negarantuoja

• Daiva BARTKIENĖ
• Prieš 11 valandų

Valstybės duomenų agentūra paskelbė, kad Lietuvos metinis bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai išaugo 2,7 proc. ir tai yra gerokai daugiau, nei prognozavo Europos Komisija, Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Pagal ekonomikos augimą, lyginant su Europos Sąjunga, Lietuva pernai užkopė į absoliučias aukštumas ir daugiau nei dvigubai viršijo ES šalių ekonomikų augimo vidurkį. Tačiau ekonomikos garvežiu tapę didieji šalies miestai mažuosius Lietuvos regionus paliko skursti.

Investicijos į turtą – nauda tik biudžetui

Vieno gyventojo sukuriamas BPV dydis, lyginant su šalies vidurkiu, yra tarsi ekonominės veiklos ir gerovės indeksas, pagal kurį galima vertinti žmonių pragyvenimo lygį. Vilniuje sukuriama pusantro karto didesnė BVP dalis nei vidutiniškai Lietuvoje, tuo tarpu ekonomiškai silpniausioje ir mažiausiai gyventojų turinčioje Tauragės apskrityje – tik 55 proc. šalies BVP vidurkio. Tie 55 proc. su labai nedideliais svyravimais laikosi nuo 2013 metų. Vos kelias procentais didesnę BVP dalį sukuria Utenos ir Marijampolės apskričių gyventojai.

Būtent šie regionai sulaukia ir mažiausiai investicijų. Valstybės duomenų agentūros pateikiami skaičiavimai rodo, kad vienam Lietuvos gyventojui 2023 metais teko vidutiniškai 4880 eurai materialinių investicijų. Tačiau vienam Utenos apskrities gyventojui teko tik 1321 euras (27 proc. šalies vidurkio), Alytaus – 1601 euras (32,8 proc. šalies vidurkio), Marijampolės – 1841 euras (38 proc. šalies vidurkio) materialinių investicijų. Tauragės regionas investicijų gavo kiek daugiau – vienam gyventojui teko 2700 eurų (55,4 proc. šalies vidurkio).

Lyginant su 2014 metais, tiesioginės užsienio investicijos Tauragės regione išaugo beveik 7 kartus, nuo 211 eurų iki 1436 eurų vienam gyventojui, tačiau vis tiek buvo 8,5 karto mažesnės nei vidutiniškai Lietuvoje. Valstybės duomenų agentūros pateikti skaičiai rodo, kad 2014 metais mažiau nei Tauragės apskritis, užsienio investicijų gaudavo tik Utenos apskritis - 178 eurus vienam gyventojui, tačiau 2023 metais Utenos apskritis investicijų gavo daugiau nei Tauragė – 1560 eurų vienam gyventojui. Trečia nuo galo pagal užsienio investicijų lygį buvo Marijampolės apskritis – viena gyventojui šiame regione 2023 metais teko 1809 eurų užsienio investicijų.

Investicijos kuria ilgalaikį turtą arba padidina jo vertę, bet nebūtinai pagerina žmonių gyvenimą, jei dedamos į turtą, kuris nekuria darbo vietų.

Tauragės regione „REN energija”, laimėjusi bylą prieš Jurbarko žemdirbius, stato 15 vėjo jėgainių - projekto vertė 90 mln. eurų. „Modus Asset Management“ į vėjo jėgaines Jurbarke investuoja 21 mln. eurų, o 85 megavatų vėjo jėgainių parką statanti „Litgrid“ – net 100 mln. eurų. Tačiau visos šios investicijos Jurbarke nesukūrė ir nesukurs jokių darbo vietų. Vienintelė jų nauda – pajamos Jurbarko savivaldybės biudžetui iš nekilnojamojo turto mokesčių.

Ekonomikos garvežys – transporto įmonės

Vis dėlto Tauragės regiono ekonomikos analizę šiemet atlikę konsultacijų kompanijos „Impact Advisory“ ekspertai konstatavo, kad 2023 metais įvyko ekonomikos proveržis – BVP vienam gyventojui augo net 112 proc. ir toli pralenkė ne tik Lietuvos ekonomikos augimo vidurkį (108 proc.), bet net ir sostinės (110 proc.) BVP augimą. Kadangi Tauragės apskritis pagal BVP vienam gyventojui pralenkė Alytaus bei Utenos apskritis ir susilygino su Marijampolės apskritimi, konsultacijų kompanijos „Impact Advisory“ strategas Domas Zdanevičius konstatavo, jog šio regiono laikyti ekonomiškai atsilikusiu nebegalima.

Neabejotinais 2023 metų Tauragės regiono ekonomikos lyderiai galima vadinti ypač suklestėjusias pervežimų veikla užsiimančias transporto įmones. Pavyzdžiui, Tauragėje registruota UAB „Transeba“ savo apyvartą 2023 metais padidino 933 proc., UAB „GBY“ - beveik 180 proc., UAB „Vitlaima“ – 156 proc., UAB „United Transline“ – 110 proc. Vien pervežimų veikla užsiimančių Tauragės savivaldybės įmonių apyvarta 2023 metais siekė 373,7 mln. eurų ir sudarė apie 69 proc. dešimties didžiausių Tauragės savivaldybės įmonių apyvartos.

Vienos UAB „Manvesta“ apyvarta (258,3 mln. eurų) beveik 2 kartus viršijo likusių devynių didžiausių Jurbarko savivaldybės įmonių apyvartą. Pagėgių savivaldybėje didžiausią apyvartą turinti UAB „Vilkyškių pieninė“ visų likusių devynių šio krašto ekonomikos lyderių apyvartą viršija 10,5 karto.

BVP augimą lėmė beveik 80 proc. augę finansų ir draudimo veiklos rezultatai, ir beveik 30 proc. arba daugiau nei 100 mln. eurų padidėjusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių Tauragės regione sukariama vertė. Investicijų analizę atlikę kompanijos „Impact Advisory“ ekspertai nurodo, kad šiai ekonominei kategorijai priskiriamose įmonėse dirba ketvirtadalis (25 proc.) visų užimtų Tauragės apskrities gyventojų.

Tačiau 2023 metais smarkiai augusios materialinės investicijos neatitiko sukurtos pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, į Tauragės regiono pramonės įmones buvo investuota 38,3 mln. eurų, arba 9,1 proc. daugiau nei 2022 metais, tačiau sukurta BVP (to meto kainomis) sumažėjo 2 proc. Investicijos į apdirbamąją gamybą išaugo 38 proc., bet šios srities įmonių sukuriamas BVP sumažėjo 4 proc. Investicijos į žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę beveik nepakito, bet BVP sukurta 22 proc. mažiau nei 2022 metais.

Viešosios investicijos verslumo neskatina

Vidaus reikalų ministerijos parengtai Regionų plėtros programai iki 2030 metų suplanuota skirti 1,620 mlrd. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tikimasi, kad viešosios investicijos padės sustiprėti tokiems mažiesiems regioniniams centrams, kaip Tauragė. ES parama pritrauks investicijas, dėl ko kursis įvairesnės darbo vietos, kils gyventojų užimtumo lygis ir mažės regioniniai skirtumai.

Tauragės regiono plėtros programai įgyvendinti Vyriausybė skyrė 108,1 mln. eurų, iš jų 44 mln. eurų – regiono centrui Tauragei. Iš 44 mln. ES paramos lėšų Tauragės miesto tvariai plėtrai yra skirta 16,3 mln. eurų. Tačiau šiais pinigais taip pat nebus kuriamos darbo vietos, į kurias galėtų pretenduoti regiono gyventojai. Juos investuoti suplanuota į apskrities centro švietimo įstaigų modernizavimą, švietimo infrastruktūros ir aplinkos funkcionalumo didinimą, tvarios aplinkos užtikrinimą urbanizuotose ir tankiai apgyvendintose prie Zumpės tvenkinių, Jūros upės ir buvusio hipodromo teritorijose.

Tauragės regiono ekonomikos analizę šiemet atlikę konsultacijų kompanijos „Impact Advisory“ ekspertai pastebėjo, kad 2023 metais didžiausią materialinių investicijų augimą ( didėjo apie 80 proc. – nuo 24 iki 43,1 mln. eurų) pademonstravo viešasis sektorius. Ekspertų nuomone, ateityje gali kilti abejonių dėl tokių investicijų tikslingumo, nes jų prieaugis viršija sukuriamos pridėtinės vertės prieaugį.

Tauragės regione skatinimo analizėje nurodoma, jog nesant pakankamos investicijų grąžos tikslinga atsižvelgti ir į kitus netiesioginius parametrus – gyvenimo kokybės lygį, tiesiogiai pozityviai įtakojantį gyventojų migraciją, verslų gebėjimą plėstis bei išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujų, net iš kitų regionų, investuotojų pasiryžimą ateiti į regioną dėl gerėjančios ar neprastėjančios demografinės situacijos.

“Kol kas ryšys tarp infrastruktūros gerinimo ir naujų investuotojų atėjimo yra silpnas. Regiono sėkmę lemia ne tik infrastruktūra, bet ir žmogiškieji ištekliai bei aiškios investicinės paslaugos verslui. Viešoji infrastruktūra didina gyventojų gyvenimo kokybę, bet jos nepakanka, kad investuotojai pradėtų verslą, jei trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir nėra kam padėti įvertinti investicijos galimybių. Tačiau infrastruktūra turi lemiamą reikšmę gyventojų norui likti regione, tuo pačiu įtakoja ir potencialių investuotojų optimizmą, kad naujai pritraukti darbuotojai, net iš kitų regionų, bus patenkinti gyvenimo kokybe ir liks dirbti pas juos”,- tikina „Impact Advisory“ strategas D. Zdanevičius.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.